Meilė telefonu

Meilė telefonu

1. Skyrius: „Gražus vaikinas“

-Mama, tėti, kada man telefoną nupirksit?- užsispiegė Lita
-Vaikeli, greitai, tik palauk savo gimtadienio, gerai?- sakė tėvelis
-Aš nenoriu laukti! Mano visos klasiokės turi o aš dar neturiu, juk man galų gale jau 14 bus!
-Nusiramink,-ramino ją mama

Atėjo lauktoji gimtadienio diena, Lita labai nerimavo dėl dovanos, labai laukė.
Kai atėjo metas plėšti dovanas ji rado taip išsvajotą mobilų telefoną. Ji puolė išbučiavo tėvus ir dėkojo dešimt kartų.
Pavakarieniavusi nuėjo į savo kambarį ir išbandė viską kas buvo telefone
-Koks jis gražus!- sušuko ji ir pradėjo fotografuotis jame esančiu fotoaparatu.

Kita rytą nuėjusi į mokyklą iš karto pasigyrė draugėmis, visos labai už ją džiaugėsi ir sveikino su gimtadieniu.
Per pertrauką valgykloje prie jos priėjo draugės pusbrolis ir pasveikino ją su gimimo dienos proga ir padovanojo didelį pliušinį žaisliuką. Lita padėkojo ir pabučiavo vaikiniu į žandą.

Vakare parėjusi namo ji neranda lapuko kur buvo užsirašiusi savo telefono numerį:
-O ne, gal pamečiau? Kaip dabar draugės sužinos mano numerį?
Vėliau ji prisimena tą vaikiną:
-Koks gražus meškinas!- užsisvajojusi griūna į lovą ir žiūrėdama į žvaigždėtas lubas užmiega.

Atsikėlusi pasisveikina su tėvais greitai suvalgo savo kąsnius ir lekia į autobusą. Vos įlipusi į autobusą ji užkliūna už kažko ir išmeta visas knygas po visą autobusą. Renkasi ir kuo greičiau lekia į savo vietą:
-Atsiprašau, tai tavo?- paklausia mėlynakis blondinas
-Na... ėm... taip mano, ačiū,- pasiima knygas ir atsisėda
-Nereikia taip grubiai,- suburblena blondinas.

Kai autobusas atvažiavo ir visi išlipo blondinas nusišypsojo Litai ir ji atsakė tuo pačiu. Nuėjusi į klasę viską papasakojo klasiokėms.
-Ak, Lita, jau įsimylėjai?- klausia Jolanta jos
-Jis kaip saldainis, o jo akys kaip dangus.... Turbūt kad taip,- ir su garsu griūna ant kėdės.
-Nenusižeidei?- iš klasės galo šaukia Marianas
-Viskas gerai!- dar garsiau atrėžia ji.

Po pamokų parvažiavusi namo jai pasigirsta skambutis, bet numerio nerodo
-Klausau?- atsiliepia
-Hey, lovely,- pasigirsta nepažįstamas balsas
-Kas būsi?
Tada vaikinas padeda ragelį.

-Kas jis?- sunerimsta Lita

2. Skyrius „Vakarėlis“

Pabaigusi pokalbį nueina prie veidrodžio ir pradeda maivytis prieš jį. Nors Litai ir 14 metų, bet ji labai skundžiasi savo neaugančia krūtine ir dėl to labai pergyvena.

Rytą nuėjusi pusryčiauti namie ji nieko nerado, buvo tik raštelis su užrašu nuo tėvų:

„Brangi, Lita

Mes visi išvažiuojame savaitei į Klaipėdą, tad mūsų nebus ir teks tau pabūti vienai namuose, tikimės, kad namų aukštyn kojomis neapversi ir viskas bus taip kaip mes palikom. Jeigu pasidarys vienai nuobodu gali nueiti pas močiutę, tik jai žinoma pranešk, nes ji netikėtų svečių nemėgsta“

-Kaip šaunu!- garsiai sušunka ir išlekia į mokyklą.

Atėjusi į klasę ji iškart išsiima sąsiuvinį ir penalą. Tuomet pribėga prie Jolantos ir viską papasakoja jai apie laišką ir kad viena namuose bus visą savaitę

-Čia tai bent, gal kokį vakarėlį darysi?- linksmai lepteli Jolanta
-O, Jole, visai nebloga mintis, o Mika sutiktų? MIIKAAAAAAAAA!!!- šaukia per visą klasę nors ji visai čia pat.
-Nerėk! Girdžiu, nekurčia dar
-Atleisk nemačiau, kad čia esi, tai kaip, padėtum dėl vakarėlio?
-Dar klausi? Tai aišku?
-Cool,- pasako Lita ir atsisėda į suolą nes prasidėjo pamoka

Grįžusi su draugėmis namo ji daro visą vakarėlio planą, kas kaip ir kur turės būti. Pradeda daryti kvietimus ir galvoja iš būtų galima gauti alkoholinių gėrimų. Tačiau tuo tarpu ir vėl skambutis:
-Labas, meile
-Labas, labas
-Ką darai?
-Darau pamokas, kas būsi?
-Bus laikas ir sužinosi,- padeda ragelį.


-Na grįžkime į darbą,- su netikusia šypsena sako ji

Tuo tarpu kai ji besikniso senose dėžėse rado kažkokį kompaktą „Elvis Presly“
-Oho, gal kokia dainelę užmesim?,- visos pradeda garsiai kvatoti
-Gal,- ilgu choru pasako Jolanta su Mika
-O jeigu padarytume vakarėlį tema susijusia su 80 metais?- pasiūlo Mika
-Nee, tai nuobodu,- pasako Jolanta su Lita
-Na kaip norit, aš tik pasiūliau,- piktai suburba Mika

Pagaliau viską sugalvojusios nusprendė padaryti paprastą, tačiau linksmą vakarėlį, kuris galiausiai įvyks penktadienį 20:00 valandą vakaro.

Kitą dieną atėjusios į mokyklą visai kasiai išdalina pakvietimus į vakarėlį ir visi labai nustemba, tačiau sutinka su ja ir ateis. Lita labai laiminga, kad nėra jos tėvų. Ji greitai pribėga prie pažįstamo 10-oko:
-Gal gali parūpinti ko atsigerti?
-Žinoma,- nudžiugęs pasako jis ir nueina.

Pasibaigus pamokos ji su Jolanta ir Mika eina į parduotuvę. Nuperka traškučių, limonado, sausainių ir visų kitokių skanėstų kuriuos padeda išrinkti pardavėja.
-Sveikos, panos, gal reikia parūpinti kaljaną?- netikėtai atėjusi pasako Ešley
-Gera mintis, gali, ačiū,- atsako Lita

Pagaliau atėjo penktadienis, Lita, Mika ir Jolanta nenustygsta vietoje. Pradeda rinktis svečiai, atėjo visa klasė bei keliolika vyresnių, ateina ir vaikinas kuris pažadėjo gėrimo bei Ešley su kaljanu.

Prasideda vakarėlis, muzika garsiai, visi geria šoka, vieni kampuose glamžosi, o kiti kalba ramiai.
Tuo pat metu prie Litos prieina gražus vaikinas
-Pašoksim,- šypsodamasis pasakė jis
-Okey,- linksmai atsako jam

Visi nusigėrė, išskyrus Lita, Jolantą, Miką ir tą vaikinuką. Vakarėlis pasibaigė 5 ryto. Visi užmigo kur papuolė, kiti šiaip ne taip išėjo namo.

Iš ryto visi išeidinėdami dėkojo Litai už nuostabų vakarėlį, bei paprašė, kad tokį padarytų ir pačioje mokykloje.

Kai namuose liko ji viena ir juos šuo Šailas jai vėl paskambina „Anonim“
-Labas, kaip vakarėlis?
Iš kur jis žino apie tai? Negi buvo?
-Labas, ačiū gerai, iš kur žinai?
-Žinau ir tiek,- ir vėl padeda ragelį.

Lita numeta telefoną ir užmiega nieko negalvodama.

3. Skyrius „Dovana“

Ryte prabudusi ji išsigąsta, nes kambariuose pamato didelę betvarkę. Staigiai išlipa iš lovos ir pradeda viską tvarkyti, nes bet kuriuo metu gali grįžti tėvai.
-Tas kvapas!! Fui!!
Ji nežino ką daryti, nes alkoholio kvapas lenda per gerklę. Lita tuo metu tualete randa tualeto gaiviklį ir visus kambarius išpurškia juo.
Staiga pasigirsta prie durų skambutis. Ji atidaro duris bet nieko nepamato ir vėl jas uždaro.
Vėliau vėl pasigirsta skambutis, bet ji vėl nieko nepamato. Ir galiausiai jau trečias kartas,
Kai ji atidaro staigiai išnyra tas pat 10-okas su alaus buteliu
-Staigmena!! Pašėlkim abu?
-Tu gal juokauji?
-Žinoma, kad ne
-Tada eik iš čia!- ir užtrenkia duris

Atsidūsta ir vėl baiginėja tvarkytis, tačiau ir vėl jai suskamba durų skambus, eina ir vos atidariusi:
-Ko tau vėl čia.... Ką????

Pamato tik mažą šuniuką
-Mažuti ką čia darai? Ateik,- paima jį ant rankų ir įsineša į kambarį.
Jam ant antkaklio randa kortelę
Lita,
Tau ši dovana nuo MANĘS, bei didelis ačiū už nuostabų vakarėlį
Tavo ....

Lita žinoma nieko nesupranta, kam ši dovana ir kodėl bei nuo KO?
Vėl durų skambutis, tačiau ten stovi ne kas kitas o gražuolis iš autobuso!
-Lalalalalabas,- pasako mikčiodamas
-Sveika, kaip vakarėlis? Man tai patiko,- atlemena jis
-O iš kur tu apie jį žinai?
-Buvau, ką nematei?- juokiasi
-Ne,- taip pat nusijuokia.-Užeik,- pakviečia jį

-Kavos, arbatos?- siūlo Lita
-Ačiū, kavos
-Okey
-Kokie vėjai tave čia atpūtė?
-Šiaip norėjau užeiti, o koks mielas šuniukas!! Tavo?
-Nežinau, radau prie durų ir nežinau nuo ko,- pasako sunerimusiai
-Aišku,- atsako meiliai šypsodamasis. Tai ką, aš ir eisiu, ačiū už kavą iki
-Čiau!

Vėl skambutis..
-Taip?
-Labas my love, kaip sekasi?
-Viskas okas-pokas,- o tau?
-Gerai
-Kas būsi?
-Gerbėjas, kuris tave labai myli,- padeda ragelį

Ir vėl jis savo kaip visada. Tačiau ta dovana, nuo ko man ji? Gal nuo JO? Nuo ko?
Nesamonė, dovanoja, o nepasirašo nuo ko, keista. O gal nuo to vaikinuko iš autobuso?
Kaip mielaaa

Šį kartą SMS žinutė
*Labas, atsiprašau, kad neprisistačiau, mano vardas Mikis, esu mažas šuniukas, tikiuosi mane saugosi ir mylėsi, duosi ėsti ir vedžiosi. Bučkis*

Deja numeris buvo užslaptintas ir ji negalėjo jam atrašyti
-Tačiau dabar žinau nuo ko, bet nežinau tiksliai nuo ko..

Galas man patiko žinau nuo ko bet nežinau nuo ko tiksliai
Ne o šeip įdomus pasakojimas

ačiū labai, man ta vietelė irgi patiko ;D

4. Skyrius „Nuo vandens iki bėgimo“

Lita bebėgiodama po parką vis mąstė ir mąstė apie tą paslaptingą vaikinuką kuris jai vis dažniau ir
dažniau skambinėdavo. Jai tai iš pradžių pabodo, bet bėgant laikui pradėjo ir patikti.
Grįžusi Lita pasiima gitarą ir groją ramią dainą kurią jai visada grojo jos tėtis.
Tačiau ramią muziką sustabdė skambutis:
-Klausau
-Labas, meile, ką veiki?
-Groju gitara. Prašau, prisistatyk
-Bus tam laikas tikrai, ar žinojai, kad aš tave labai myliu?
-Manau, kad taip, nes jau tai man šimtąjį kartą kartoji
-O šimtąjį pirmą galiu pakartot?
-Pff.... kartok
Tuomet vietoje jo žodžiu pasigirsta grai muzika kurioje dainuojantis vaikinas pripažįsta meilę.
-Kaip miela...
-Patiko?
-Manau, kad taip, ką veiksi rytoj?
-Kažkur būsiu,- sumurmena jis.
-Na aišku.
Ryšys nutrūksta.

Į duris pasigirsta skambutis. Lita nubėga atidaryti, o ten stovi nepažįstamas vaikas
-Sveika, man reikia pagalbos!- šūkaudamas jis rėkia jai prie pat veido
-Labas, visų pirma tai nerėk nes aš girdžiu, o visų antra tai kas atsitiko?
-Ateik!- paima jos ranką ir nutempia į gatvę
-Ir kas?-su nepasitenkinimu sako ji
-Ir kas? Klausi? Tu ką nematai?
-Ne, o ką turėčiau pamatyti? Gal Cunamis koks artinasi?
-Panašiai, pažiūrėk ant kelio, bala!
-Vandens bala?!- šaukia ji piktai. Ir dėl to mane čia ištempiai?
-Na...
-Klausyk, mažiau,- nebaigia sakinio nes jis ją pertraukia
-Aš ne mažius, man jau 10 metų!
-Atę!

Nueina namo ir atsisėda vėl prie gitaros
-Dėl vandens balutės mane išsitempė, juokinga,- ir pradeda garsiai kvatoti
Tačiau skanų juoką vėl nutraukia durų skambutis

-Ko vėl?,- staiga nutyla. Atsiprašau, ko nors reikėjo?
Už durų stovėjo nerealus vaikinas, tas, mokyklos pažiba
-Taip, kad padėtum man treniruotis bėgimui. Žinau, kad labai greitai bėgi.
-Aš? Juokauji? O kaip aš tau padėsiu?
-Noriu bėgti lenktynių, gerai? Šiandien 11 vakaro, tarkim bus naktinis bėgimas
-Okey. Parke?
-Taip, ačiū, iki,- pakšteli jai į žandą ir nulekia

Oho koks mielas,- užsideda ranką ant žando kuris buvo pabučiuotas.
-Reikia treniruotis!,- greitai apsivelka sportinę aprangą ir lekia prie bėgimo takelio.

Tik po 3 valandų ji nulipa nuo takelio
-Kaip man siaubingai skauda kojas,- ir tiesiai griūna ant grindų
-Auč! Nepataikiau!- rėkia, nes nepataikė kristi ant šalia esančios sofos.
-Tiek to,- ir užmiega.

Atsikėlusi greitai palenda po dušu ir pažiūri į laikrodį, kuris jau rodė pusė vienuoliktos valandos.
Apsivelka kitą sportinę aprangą, pasiima butelį mineralinio ir išbėga.
Nuėjusi į vietą ji randa daug jaunimo, mato ir Jolanta su Mika kurios sėdi prie ant suoliukų
-Kas čia dabar?
-Čia girdėjom bus bėgimo varžybos, tai dauguma atėjo pažiūrėti,- šaukia Mika
-Kąąąąąąąąą?!
- Čia girdėjom bus bėgimo varžybos, tai dauguma atėjo pažiūrėti!!!!!!!!!!!!!!!!!- abi su Jolanta jos taip sušaukia, kad pusė svieto nugirsta.
-A, dabar girdėjau,- pašaipiai nusijuokia ir stoja kur jai reikia stoti.
Po kiek laiko sutinka tą vaikiną.
-Nesakiai, kad bus lenktynės
-Kitaip nebūtum atėjusi, ar ne?
-Na gal..

Pasiruošt! Dėmesio! Start!
Jie pradeda bėgti, iš pradžių Lita atsilieka, bet gerai pasistengus ji lenkia vaikiną. Po kelių akimirkų jis ją pasiveja ir jie bėga drauge, tačiau Lita žūtbūt nori laimėti ir ji pradeda dar greičiau bėgti ir ji laimi lenktynes!

-Tai bent,- uždusęs pasako vaikinas
-Ačiū,- gerdama vandenį

Visos draugės ir visi žiūrovai kurie buvo sveikina Litą ir linki sėkmės lenktynėse.

Parėjusi namo iš karto persirengia ir gula į lovą. Nespėjus jai nė užmigti vėl pasigirsta skambutis
-Taip?- užsimiegojusi pasako ji
-Tai bent greitis, greitai bėgioji
-O iš kur tai žinai?
-Aš ne aklas, mažute,- nusišaipo
-Mažute???????,- net atsikelia iš lovos
-Žvilgtelk pro langą

Ji pažiūri pro lanką o apačioje pamato ant pievelės pamato ruodai nuražytą žolę, ant kurios matosi užrašas:
„Myliu tave“

-Ką tu padarei?
-Myliu tave, saldžių sapnų
-Palauk!!- nespėja pasakyti, bet nutrūksta ryšys
-Velnias.

Padėjusi telefoną ji po keleto minučių užmiega.

Nerealu

Įdomu, tikrai. Nereali kuryba ;3

dekui ;DD